Kelionės keltais į 200 uostų

Kelionės keltais tai labai specifinės kelionės.

Keltas iš tikrųjų yra labai unikali transporto priemonė ir keliauti juo unikali patirtis.

Važiuojant mašina, na, arba skrendant lėktuvu, tai prailgsta laikas labai, nepatogu kažkaip, sunku išsėdėti ilgai vienoje vietoje. O laive viskas kitaip, atrodo pamiršti net kur tu keliauji, nes viskas yra patogu ir įdomu čia ir dabar.

Kelionės keltais metu galima eiti  šokti, pasivaikščioti, pakvėpuoti ant denio grynu oru, pavalgyti restorane, nusiprausti, pažiūrėti TV, patogiai atsigulti, ramiai skaityti, naršyti internete, kol laivas skrodžia jūrą arba pramogauti su kitais keleiviais.

Kaip vadinamos tokios kelionės keltais kur daug pramogų? Jas vadina kruizais.

Kruizus mėgsta visi, kas nesuserga jūros liga kelionės keltu metu. Tokių keleivių pasitaiko labai mažai, nes šiuolaikiniai keltai dideli, sunkūs ir siūbavimas jaučiamas tik esant dideliam vėjui. Didelis vėjas jūroje laikomas nuo 24 m/s. Kai būna 15-17 m/s laivo kapitonas, pasisveikindamas su kelto keleiviais per garsiakalbį sako, kad jūra bus rami.  Visgi jei abejojate ar jums nepasireikš jūros liga per keliones keltais įsigykite vaistų nuo jūros ligos. Jų yra kiekvienoje vaistinėje ir jie tikrai labai veiksmingi.

Jeigu svajojate apie ilgą keletą savaičių trunkantį kruizą po vandenynus, kaip rodo filmuose ar reklamuoja žurnaluose,  nerizikuokite užsisakyti,  kol nepabandėte kelionės keltu per jūrą.  Kelionės keltais sąlyginai labai trumpos ir galima iš karto suprasti ar ištversit ilgą kelionę jūra per vandenynus nuo vieno žemyno iki kito.

Kelionės keltais nėra tas svajonių kruizas iš kino filmų ir Instagram nuotraukų. Kelionės keltu tai kas tinka kiekvienam dėl protingo kainos ir komforto santykio. Pigu, patogu, įdomu ir ten kur reikia, ar kur norisi. Kas be ko galima pasiimti labai daug daiktų, kurių gali prireikti keliaujant. Nėra jokių bagažo mokesčių. Arba vietoje bagažo į kelionę kartu pasiimti naminius gyvūnus, pvz: triušį. Ar žinojote, kad triušio į lėktuvą nepriima, o kelionės keltu metu nereiktu su juo išsiskirti.

Mes manome, kad  pati komfortiškiausia kelionė gali būti laive ir tik laive. Ypač dabar, kai  keltu gali  nukeliauti beveik visur kur reikia. Pagrindiniai uostai į kuriuos keliauja lietuviai keltais:

• Į Suomiją (Helsinkis).
• Į Švediją ( Stokholmas, Nynashamnas, Trelleborgas)

Tačiau tai tik populiariausi pasirenkami uostai. Viso apie Baltijos jūrą yra 200 didelių, vidutiniškai didelių ir visai mažų uostų.

Patys didžiausi uostai: Primorsko, Sankt Peterburgo, Geteborgo.

Ar norite juos pamatyti? Būtų tikrai įdomu, ypač apsilankyti  Sankt Peterburge ne tik uoste, bet ir legendiniame mieste.

Į Sankt Peterburgą organizuojami specialios kelionės keltu iš Talino. Balandžio 29 ir birželio 1 dienomis galima plaukti tiesioginiu reisu Talinas Sankt Peterburgas,  o kitomis dienomis, bet kuriuo metų laiku išskyrus sausį ir vasarį nuostabi kelionė keltu aplankant Stokholmą, Helsinkį ir Sankt Peterburgą.

Žinoma Stokholmą galima aplankyti kasdien, keliaujant keltu iš Rygos.  Ir tai vienos populiariausių kelionių keltais jau daugelį metų. Pigu, arti, labai smagu, įdomu ir linksma. Kelionė keltu, kuri tinka ir norintiems pramogauti ir norintiems tik persikelti darbo, verslo, šeimyniniais reikalais.

Stokholmas ir Helsinkis  vieni didžiausių uostų Skandinavijoje ir Europoje. Tačiau jie tik  vieni iš daugelių uostų savo šalyse Švedijoje ir Suomijoje.

Švedijoje dar yra daugiau nei 16 didelių uostų: Umea, Eckerolinen, Kapelskar, Nynashamn, Visby, Oskaršhamnas, Kalskrona, Karlshamnas, Ystad, Trelleborgas, Malmo, Helsingborg, Varberg, Halmstad, Jevle ir jau minėtas Geteborgas bei Stokholmas.  Mažų uostų, labiau panašių į prieplaukas mums net nepavyktų suskaičiuoti. Švedijoje gausu ir didelių ežerų, kurių vienas Venernas trečias pagal didį Europoje, todėl ir čia keliamasi keltais iš vieno kranto į kitą. O kur dar archipelagai aplink Stokholmą, kur be kelto ar nuosavo vandens transportą visi kaip be rankų.

Suomijoje uostų taip pat gausu, nors žinoma mažiau negu Švedijoje. Didžiausi Suomijos uostai: Vuosaar, Helsinki, Turku, Mariehamnas, Langnas, Eckero, Vasa, Hamina, Kemi, Liuleo, Kotka, Oulu, Rauma.

Danijoje: Kopenhaga, Gedser, Olburg, Orhus, Purtgarden, Rodby.

Vokietijoje: Travemunde, Rostokas, Sassnitz, Liubekas, Kiel.

Lenkija: Swinoujuscie, Gdynia, Gdanskas.

Rusija: Ust Luga, Baltijskas, Sankt Peterburgas, Kaliningradas

Estija: Paldiski, Talinas, Muuga

Latvija: Liepaja, Ventspilis, Ryga

Lietuva: Klaipėda.

Lyginant su kitomis valstybėmis Lietuva su vienu uostu tikra autsaiderė, bet juk  neperdarysime jūros reljefo. Ir vieną uostą turėdama Lietuva užtikrina keliones keltais kiekvienam norinčiam, ypač dabar kai  nuo 2019m sausio pabaigos iš Klaipėdos pradėjo plaukti keltas į Trelleborgą Marco Polo.

Kelionės keltu iš Klaipėdos į Trelleborgą suteikia galimybes pigiai keliauti į pietų Švediją, kur labai arti Daniją, ir geras susisiekimas su Norvegija, bei Švedijos miestais.

O didžioji dalis keliaujančiu keliones keltais pasirenka, nes taip pigiau ir lengviau visai šeimai grįžti iš darbų Skandinavijoje, arba išvykti  po atostogų atgal ten kur dirba ir nuolatos gyvena.

Vis dėlto keičiantis gyvenimui, keičiantis sąlygoms kelionės keltu nėra jau vien dirbančių toli nuo namų transportas.

Laikai keičiasi, keičiasi ir keliaujančių keltais įpročiai, amžius, finansinė padėtis. Kiekvieną vasarą atliekame socialinį tyrimą, kodėl žmonės renkasi keliones keltu.

2019 metų vasarą pasirinkusių keliones keltu darbo reikalais  skaičius buvo gerokai mažesnis negu 2018 ar 2017  metais. Lyginti su 2015 ir 2016  metais visai nevertėtų, nereikėtų.

2019 metais daug žmonių rinkosi keliones keltu, nes norėjo:

• norėjosi tiesiog  kur nors išvykti trumpam ir pigiai;
• pakeliauti po Norvegijos fiordus su motociklais;
• vyko į koncertus;
• norėjo pamatyti kas yra keltas;
• turėjo dalyvauti  varžybose;
• mokyklos vykdė mainus;
• reikėjo nusigabenti įrangą į parodą;
• įsigyti tam tikrų prekių;
• pirkti automobilio;
• keltas pigiau negu viešbutis skandinaviškuose miestuose;
• dėl  gyvūnų, nes tik Suomijoje rado porą savo šuniui, katei;
• žvejoti;
• keliauti laivu geriau, nes tai  ekologiška;
• kiti sakė, kad įdomu;
• šventė jubiliejų;
• gavo dovanų gimtadieniui kruizą;
• bijo skristi lėktuvu ypač pastaraisiais metais;
• ką tik gimė kūdikis ir negalima lėktuvu.

Galėtume vardinti ir vardinti, bet tikriausiai ir taip aišku, kad ne tik darbas, ar būtinybė perkelti transportą, krovinius skatina rinktis keliones keltu. 2020 m Koronos krizes metais keltais  keliavo  visi, kam reikėjo būtinai keliauti, nes joks kitas transportas negalėjo užtikrinti išvykimų. 

Kokiu tikslu bekeliautų žmonės keltais, mums svarbiausias uždavinys, pareiga:

• kad kiekvienas išvyktų iš uosto kuris jam arčiausias ir patogiausias;
• kad kiekviena kelionė keltu būtu pigi,
• kad kelionės keltu neatimtų daug laiko;
• kad keliones keltu norėtusi pakartoti.